Maras ek maras... Mirtis, pražūtis na ir kas pražūtis esate jūs. Jūs pūnate iš vidaus išorei to nematyti, gaila nes tada jūs būtumet baisesni už marą!

Natiurmortas

Čia Dievas nesilanko

 

Šiuolaikinės katakombos

Įkalintas laiko labirintuose,

Juokiasi lėtai tiksintis laikrodis, 

Išalkusios, suplyšusios sienos, 

Laiko sujaudintą širdį  

Tu pasmerkats tamsos, išgazdintas vėjo, 

Sužeistas griūvėsių, išprotėjas nuo tave supančiu šėšėlių         

Apsunkusiom kojom, žengi į rytojų, 

Ieškodamas laisvės, įkvėpdamas oro

Tu bėgi griūvėsiais, parpuldamas puoli,

Į šviesų rytojų, į naują svajonę

Vis laikas barbena į verkenčia sieną

Vis juokias šėšėliai, kad tu vis dar vienas. 

Pagauta įkvėpimo, sugluminta tamsos

Šviesos negali pakeisti tamsa, nes tik tu esi mano tunelio gale. Gale, o gal pradžioje, tik nežinau praeityje ar dabartyje, tu viskas viename.Tu saulė, vanduo tu duona ir akmuo. Akmuo tu širdyje, peilis mano gerklėje. Tik vieną aš žinau esi mano tunelio gale, o gal pradžioje, praeityje ar dabartyje tą žino tik tamsa. Tamsa, kurią regiu tiktai sapne, iliuzijų krašte, ekstazes viršūje. Tai tikrai nepabaiga, tai pasakos pradžia.Juk viskas galvoje, surašyta širdyje, tu to neatimsi iš manęs aš tuo esu tikra. Aš audra tavo galvoje, žinau tu tą jauti, tik suvokti negali.Paklaustum manęs, aš tau sakyčiau ne! Nenutuokiu kodėl, gal tai užfiksuota mano smegenyse? Tai užtaisas gal užkratas aš tuom nesu tikra. Tik aš galiu kovoti su šita jėga! Kai nerandu ramybės, jos ieškau tavyje, nes savyje sunku surast kažką, kažką kas duotu man jėgų. Aš tikrai ne energetinis vampyras, nebijok manęs, bet kai sunku kekvienas ieško draugo , jie teikia mums jėgų, vilčių. Dėl šito mielas drauge, kaip tik dėl šito gyvenu. Sakysi kvaila? Tai atsakyk iš kurgi tu? Tu dabartis ar ateitis, viltis ar pražūtis? Metu tau įšūkį, kovok su manimi. Jei tu gali sutryptį lemtį galėsi sunaikinti ir mane. Tu atemiai svajonę, atimk ir viltį, tik mano mintys, geresnės už tave. Ir tai didžiausias ginklas, kuris įtaisytas manyje. Mano ieškojimų virtinėje esi tu atradimas, vystymasis, malonė ir pabaiga. Kas turi pradžią, turi turėtį ir pabaigą. Tai nerašyta taisyklė, neieškoks jos knygoje, geriausiai ją įskaitysi savyje. Svajonė, tikslas, viltis tiktai žmoniją palaikys. Dedu aš tašką sakinio gale ir tai tikrai nereškia, kad arteja pabaiga. Ieškok, surask ir įgyvendik. Štai kur didžiausias gyvenymo tikslas!

Lelijų sniegas


Kai snigs baltom lelijom tiesiai iš dangaus,
Ir laikas slinks, tarytum sraigei įkinkytas
Manęs paklaus ar mano rankos piene išmirkytos,
Ar purvo katile...


Ką man Dievams reiks atsakyti?
Aš pasiduosiu valiai kiekvienai,
Tik leiskit, tik leiskit dar nors syki pamatyti
Kaip snigs baltom lelijom
Tiesiai iš dangaus. 

Balandis

Nuskriski tu tiesos balandi,
Sparnais kurie mirkyti smaloje
Lai tau pavydi net baltieji paukščiai,
Juk tu teisybės rykštė, kekvieno širdyje 


Atverkit kelią sparnuotam paukščui,
Teisybės sklidinam, įleiskit jį pro savo langą
Lai lieka sparno žymė kuri mirkyta smaloje. 
 

Baltieji kliedesiai

Pūga begioja kūnu, o širdį varsto ledo riežiniai
Po baltu patalu dengiuos,
O mane vis šaukia baltieji kliedesiai
Jaučiuosi taip keistai, nebešildo niekas jau manęs


Nudažyti man akis sidabriniu rūku, paskubėjai tu!
Nejaučiu, kad naktis dvelktu neregetu stebuklu
Ir vėl pūga begioja kūnu, o širdį varsto ledo riežiniai
Užmerk manas akis ir liesk  mane mintim,


Nejusiu viso šito aš , bet tą man išduos tiktai pūga.