Menas įspaustas į standartinius rėmus

Man reikia tavo saulės, Nes ji ryškiau šviečia Noriu būti vėjas, Kuris rugius kedena laukuos Noriu būti žalias lapas, Pasimesti tarp pavasario žalios spalvos Nugėnėti pievas, Išdžiovinti gatves po lietaus Išvis norėčiau būti medis, Šaknis giliai įleist, stovėti tvirtas, išdidus Pavasarį žalias, rudenį spalvotas toks šmaikštus, O žiemą slėptis po baltu, baltu šerkšnu Rimčiau pamąsčius, norėčiau paukštis būt Padanges skruosti, dideliais sparnais Į žemę žiūrėti iš dangaus iš aukštai Ir moti žemei, savo didingais sparnais.

Aš tau keista? Lyg rytmečio žvaigždė, Todėl, kad jos nėra! Tu jos gi nematai Aš apgaubta šviesos, Pasamonėje jos nėra Nuo jos aš labai toli, Manęs išvis nėra Sakai, kad aš tau saulė? Tačiau ar aš sugebėčiau tau ją atstot? Sakai aš vėjas? Kažin kuriuos laukuos? Tu nesakyk, kad aš lietus, Nes aš tikra audra! Įsirėžiau kažkur giliai, stipriai Išrauti tau bus sunku Sakai aš aušra? Sakau tai netiesa! Aš sapnas, iliuzija Manęs nėra! Aš gyvenu tiktai tavoi širdy, Kažkur toli... Kažkur arti... Manęs nėra tai netiesa!