Naktinės stygos

Naktiniai paukščiai, rymuoja giesmę,
Dėlioja natą, tikrai neprastą
Išėjęs į gatvę, palieti kojom
Atšalusi, purvinai pilką asfaltą

Išgirski natą, tikrai neprastą
Naktiniai paukščiai, naktiniai mes
Laukiniai žmonės, dėlioja mintį
Sukaustė jų frazės, aptirbdė metomorfazės

Naktiniai mes, laukiniai jūs!
Gatvių žibintai, juoda naktis
Tamsūs pakampiai, šmėklos mus rys
Godžiai, bet sočiai...
Sąžinė lengvu rankos mostu, pajuosta

Užuodi? prisvilo, apsvilo
Naktiniai paukščiai, įkvėpti šito kūrinį suka,
Dėlioja natą, tikrai labai gerą ,
Garantuoju neprastą...

Jei moki klausytis, pažadu suklupsi,
O gal pamąstysi, apmąstęs pravirksi
Iš liūdėsio staugsi, urksi
Ant manęs giliausiais žodžiais užpulsi

Ša, nurimki, naktiniai paukščiai apmiro,
Sustiro, jie tilo, nutilo jų natos išiiro, subiro
Ša, apleiski šį kūną, lai siela tau atvaizdu būna
Kuri nepūna, nedžiūna ir tyliai moka girdėti
Naktinę natą sugeba į širdį giliai isidėti!

Nėra tam vardo

Sukaustė rutina, obelų žiedai,
Rytiniai paukščio kliegėsiai,
Skristi,skristi, mažu paukšteliu pavirsti
Rėkti, klykti tavo rūpesčių migla atgimti

Jausti, tave sukaustyti
Mažu lašeliu jūroi pavirsti,
Sūria banga atplaukti,
Ašaras savo audros versme nuplauti

Tyliai ošti, tyliai verkti,
Garsiai juoktis, nes tik juokas
Žadina  ir gaivina tavo tuščias bevertes mintis!

Agnius