Baltieji kliedesiai
Pūga begioja kūnu, o širdį varsto ledo riežiniai
Po baltu patalu dengiuos,
O mane vis šaukia baltieji kliedesiai
Jaučiuosi taip keistai, nebešildo niekas jau manęs
Nudažyti man akis sidabriniu rūku, paskubėjai tu!
Nejaučiu, kad naktis dvelktu neregetu stebuklu
Ir vėl pūga begioja kūnu, o širdį varsto ledo riežiniai
Užmerk manas akis ir liesk mane mintim,
Nejusiu viso šito aš , bet tą man išduos tiktai pūga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą