Pagauta įkvėpimo, sugluminta tamsos

Šviesos negali pakeisti tamsa, nes tik tu esi mano tunelio gale. Gale, o gal pradžioje, tik nežinau praeityje ar dabartyje, tu viskas viename.Tu saulė, vanduo tu duona ir akmuo. Akmuo tu širdyje, peilis mano gerklėje. Tik vieną aš žinau esi mano tunelio gale, o gal pradžioje, praeityje ar dabartyje tą žino tik tamsa. Tamsa, kurią regiu tiktai sapne, iliuzijų krašte, ekstazes viršūje. Tai tikrai nepabaiga, tai pasakos pradžia.Juk viskas galvoje, surašyta širdyje, tu to neatimsi iš manęs aš tuo esu tikra. Aš audra tavo galvoje, žinau tu tą jauti, tik suvokti negali.Paklaustum manęs, aš tau sakyčiau ne! Nenutuokiu kodėl, gal tai užfiksuota mano smegenyse? Tai užtaisas gal užkratas aš tuom nesu tikra. Tik aš galiu kovoti su šita jėga! Kai nerandu ramybės, jos ieškau tavyje, nes savyje sunku surast kažką, kažką kas duotu man jėgų. Aš tikrai ne energetinis vampyras, nebijok manęs, bet kai sunku kekvienas ieško draugo , jie teikia mums jėgų, vilčių. Dėl šito mielas drauge, kaip tik dėl šito gyvenu. Sakysi kvaila? Tai atsakyk iš kurgi tu? Tu dabartis ar ateitis, viltis ar pražūtis? Metu tau įšūkį, kovok su manimi. Jei tu gali sutryptį lemtį galėsi sunaikinti ir mane. Tu atemiai svajonę, atimk ir viltį, tik mano mintys, geresnės už tave. Ir tai didžiausias ginklas, kuris įtaisytas manyje. Mano ieškojimų virtinėje esi tu atradimas, vystymasis, malonė ir pabaiga. Kas turi pradžią, turi turėtį ir pabaigą. Tai nerašyta taisyklė, neieškoks jos knygoje, geriausiai ją įskaitysi savyje. Svajonė, tikslas, viltis tiktai žmoniją palaikys. Dedu aš tašką sakinio gale ir tai tikrai nereškia, kad arteja pabaiga. Ieškok, surask ir įgyvendik. Štai kur didžiausias gyvenymo tikslas!